Žaliasis puslapis

Mūsų požiūris į aplinką

AB „Dolomitas“ įmonė savo veikla siekia prisidėti prie aplinkos tausojimo ir išsaugojimo. Griežtėjant tarptautinėms normoms ir Europos Sąjungos direktyvoms aplinkosaugos srityje, kai gamintojas vis labiau įpareigojamas rūpintis susidarančių atliekų kiekiais, siekiama, kad gaminant, vartojant ar utilizuojant, būtų naudojamos tokios žaliavos, kurių metu susidarytų kuo mažesnės teršalų emisijos bei atliekų kiekiai. Įmonės veiklos pagrindas – dolomitinės skaldos gamyba. Jos metu siekiama racionaliai panaudoti visą iškastinę bei jos perdirbime susidariusią antrinę medžiagą – atsijas ir nuoplovas. Taip atsirado ekologiškas produktas – dolomitmilčiai „Dirvitas“ papildęs gaminamos produkcijos asortimentą.
Dolomitmilčiai yra skirti dirvų kalkinimui (nurūgštinimui) ir tręšimui – neutralizuoja dirvos pH, gerina jos struktūrą, praturtina kalciu bei magniu. Pirkėjų patogumui, dolomitmilčiai fasuojami į plastikinius maišus, ant kurių naudojamas pakuotės ženklinimas: Mažo tankio polietilenas (LDPE) Už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių atliekų tvarkymą, įmonė yra pasirašiusi sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ http://www.pto.lt/nariu-sarasas/ Įmonėje akcentuojamas atliekų rūšiavimas ir tvarkymas, rūšiuojamos antrinės žaliavos – popierius ir plastikas. Taipogi įmonė dalyvauja smulkios elektros ir elektroninės įrangos rinkimo sistemos projekte, sukurtame UAB ,,EMP recycling“, bendradarbiaujant su Aplinkos Ministerija. Visoje šalyje pastatyta 1000 konteinerių šioms atliekoms rinkti, tame tarpe ir AB „Dolomitas“. Šios rūšies atliekos čia yra nemokamai priimamos ir iš gyventojų.

Kraštovaizdžio transformacijos– iš pramoninio i rekreacinį

Šiuolaikinė pramonė ir statyba negali išsiversti be naudingųjų iškasenų kasybos ir perdirbimo, nepaisant kasybos pramonės sukeliamų padarinių kraštovaizdžiui. Nerūdinės medžiagos sudaro visų kitų mineralinių statybinių medžiagų gamybos pagrindą. Mūsų šalyje net ir esant santykinai nedideliam atvirų kasviečių plotui, rekultivacijos ir kraštovaizdžio tvarkymo klausimai išlieka aktualūs.
Kita vertus, naudingųjų iškasenų kasvietės teikia palankias galimybes pritaikyti jas naujai ekonominei ir sociokultūrinei naudai kurti. Išmoningai panaudojant antrinės panaudos galimybes galima ne tik sumažinti devastuotas, apleistas ir nebenaudojamas teritorijas, bet ir pagerinti kraštovaizdžio vizualinius išteklius. Užsienio pavyzdžiai rodo, kad išnaudotų kasinių antrinės panaudos galimybės labai įvairios, o rezultatas paklausus. Laikantis šios idėjos, AB „Dolomitas“ ir Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centras parengė tyrimo darbą – „Dolomito kasybos telkinio Petrašiūnuose (Pakruojo rajone) panaudos galimybių kraštotvarkinė studija, parengiant teritorijos specialųjį kraštovaizdžio tvarkymo planą rekreaciniam panaudojimui“.
Kraštovaizdžio specialiojo plano tikslą galima būtų apibendrinti kaip išnaudotos, naudojamos ir planuojamos naudoti dolomito telkinio teritorijos dalių pritaikymą antriniam – pramoginiam – panaudojimui.
Svarbus aspektas rengiant planą yra naudojamų ir išnaudotų išteklių vietovių vykdomos gamybinės ir būsimos pramoginės veiklų suderinimas. Todėl labai svarbu yra realistiškas realizavimo etapų numatymas bei plano idėjų integravimas į Žemės gelmių naudojimo planą .
Pradėjus rengti Petrašiūnai-II dolomito kasvietės rekreacinės panaudos galimybių planą buvo atlikta užsienio šalių patirties studija. Ji parodė, kad kuriant šiuolaikinį pramoginį kraštovaizdį svarbiausia yra gaunamų potyrių įvairovė. Todėl teritorija yra zonuojama į skirtingus potyrius teikiančius parkų sektorius.
Už pramoginio kraštovaizdžio parko ribų numatyta rekomenduojamo aplinkos tvarkymo įtakos zona, į kurią patenka gretimybėse esantys kultūros ir gamtos paveldo saugotini bei saugomi objektai ir parką supantis hidrografinis tinklas.
Rekreacinio komplekso jungiamasis komponentas –vandens telkinys, kurio atskiros dalys galės būti panaudotos šiek tiek skirtingoms rekreacinėms-pramoginėms funkcijoms: pvz. sportiniam irklavimui, nardymui ar maudymuisi.
Visą planuojamo pramoginio kraštovaizdžio vietovę supa žiedinis kelias su skersiniais ryšiais.
Planuojamas kraštovaizdžio kompleksas didžiąja dalimi apima valstybinę žemę, apie 10 % teritorijos nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Dolomitas“. Todėl valstybės (savivaldybės) vaidmuo yra labai svarbus siekiant, kad ši teritorija būtų vystoma pagal sumanymą. Šis specialusis planas tik sudaro prielaidas tolimesniam teritorijos vystymui pramogine-rekreacine linkme. Tolimesnės plano realizavimo galimybės yra atviros visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie norėtų plėtoti paslaugų veiklas, vadovaudamiesi plane numatytomis gairėmis.

Pramogine-rekreacine linkme. Tolimesnės plano realizavimo galimybės yra atviros visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie norėtų plėtoti paslaugų veiklas, vadovaudamiesi plane numatytomis gairėmis.

Žalioji energija

Akmenėlių kaime, netoli Pakruojo sukasi trijų vėjo elektrinių sparnai . Vidutiniškai per mėnesį pagaminama ir į AB LESTO tinklą perduodama virš milijono dviejų šimtų tūkstančių kilovatvalandžių žaliosios elektros energijos. Tai sudaro beveik ketvirtadalį Pakruojo rajone sunaudotos elektros energijos kiekio. Jei būtų pastatyti dar trys tokie parkai, tai jų pagamintos ekologiškos elektros pakaktų visam rajonui.
Vėjo jėgainių statybą 2009 m. metais pradėjusi AB “Dolomitas” paneigė skeptikų prognozes, neva vėjo elektrinėms, esančioms toliau nuo pajūrio, vėjo nepakaks, todėl jų statyba neperspektyvi. Dabar ,kai jau turime beveik keturių metų darbo patirtį ir statistiką, matome, kad nors mūsų vėjo elektrinių efektyvumas pajūrio parkams šiek tiek nusileidžia, jis yra patenkinamas. Žalioji energetika yra inovatyvi, jai reikalingos brangesnės technologijos nei tradicinei, todėl be rėmimo jai konkuruoti yra sudėtinga. Ir nors jaučiamas visuomenės ir verslo susidomėjimas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra, šiuo metu sektoriaus vystymąsis yra sulėtėjęs ir perspektyva miglota.
Nepastebėta, kad besisukantys jėgainių sparnai darytų kokią nors žalą aplinkai. Vėjo jėgainės dirba tyliai, nesukurdamos jokios taršos. Tuo gali įsitikinti kiekvienas važiuojantis iš Pakruojo į Linkuvą ir trumpam stabtelėjęs prie jėgainės, esančios visai arti kelio.